Vyras – žmonai: – Brangioji, tu mane myli? – Be abejo, brangusis! – O neištikimybę atleisi? – Be abejo, brangusis, aš mirusiems viską atleidžiu…

– Kodėl tu vakar namo grįžai penktą valandą ryto? – O tai kur dar šiame mieste galima nueiti penktą valandą ryto?

Mama klausia dukters: – Dukrele, o kur visos bandelės? – Nežinau, bet daugiau taip nedarysiu…

– Daktare, mano liga tokia keista, kad bijau, jog niekas nepadės… – Nesijaudinkite, dabar yra tiek naujų vaistų, kad kai kuriems dar net ligos nesugalvotos!

Pardavėja: – Pirkite, tai paskutinis mados klyksmas. Pirkėja: – Nemanau… Paskutinis būtų mano vyro klyksmas, kai sužinotų kainą…

– Brangioji, tu šaunuolė! Telefonu kalbėjai tik dvidešimt minučių. Kas skambino? – Nežinau, ne ten pataikė…

– Aš jums mielai palikčiau arbatpinigių, bet, matote, turiu tik šimto eurų banknotą. – Nieko tokio, pone, kai kurie žmonės duoda dar mažiau.

– Bet juk tu man davei žodį! – pyksta vaikinas ant draugės, neištesėjusios pažado. – Nieko baisaus, mielasis, nurimk. Duosiu kitą…

Petriukas stovi ant krantinės ir mėto į vandenį monetas. – Kodėl taip darai? – klausia pro šalį einanti moteriškė. – Į vandenį įkrito moneta, – atsako Petriukas. – Tai kodėl kitas mėtai? – Nes dėl vienos labai nesinori šokti į vandenį.

Studentas rašo tėvui: Kur pinigai? Tėvas: Čia!

Gydytojas išklausė ligonį, pagalvojo ir tarė: – Na, sprendžiant iš to, ką papasakojote, jūs jau miręs…

Žmona klausia vyro: – Kodėl tu toks pasikeitęs? Anksčiau vis mane už rankų laikydavai… – Kai pianiną pardavėm, nebėra reikalo už rankų laikyti, – paaiškina vyras.

Užrašas prie vartelių: „Piktas ir didelis šuo. Grandinė pagaminta Kinijoje“.

– Petrai, ar tiesa, kad tu savo dukrą ištekinai už savo didžiausio priešo? – Taip, juk turėjau jam kažkaip atkeršyti!

Daktaras įdėmiai skaito paciento tyrimo išvadas. Pacientas:– Daktare, kaip? – Na, manau turėsit pasiimti nemažą paskolą iš banko ir skirti ją gydymui. – Bet aš neturėsiu iš ko ją grąžinti… – O jums ir nereikės jos grąžinti.