Copyright 2015 Tuti.lt

Anekdotai sypsena

Ateina vyras pas daktarą ir klausia:
- Kodėl visos moterys žiauriai rėkia kai mes mylimės?
- Nu pasitaiko
- Bet visos visos rėkia
- Nu visko būna
- Bet jos žiauriai rėkia
- Nu gerai pasakok
- Tai va pakabinu paną ateinam pas mane į namus išgeriam arbatos atsigulam į lovą įstumiu traukinį, įkišu ranką
- Palauk palauk o kam ta ranka?
- O kaip aš masturbuosiuos?

Avarija, zaporožietis tradiciškai atsitrenkė į džipą... Dulkių stulpas... Džipas ant šono...
Po kurio laiko dulkės nusėda, is zaporožiečio išlenda sveikas diedukas. Prieina prie džipo, žiūri vidun. Žegnojasi. Ir sako:
- Ačiu tau Viešpatie! Visi negyvi!

Kaimynė bandė kepti pyragą, tačiau neturėjo cukraus.. Nuėjo pas kaimynką pasiskolint, o atidariusi duris pamatė tą verkiančią ir paklausė:
- Aneliut, ko verki? Kas atsitiko? Nejaugi jis vėl geria?
- Ne vėl, o dar...
- O tu viską išbandei?
- Ko aš tik nebandžiau.. Viską, ką liepė psichologas:)
- O gąsdint tikrai bandei?
- O ar tai tikrai padeda?
- Tai aišku, jeigu tik išsigąsta nei stikliuko nebeliečia.
- Geras. :) Reikės išbandyti..
- O kada jis grįžta?
- Dažniausiai, tai apie aštuonias:)
- Tai aš einu tada.. Tu eik, išgąsdink jį kai grįš :P
Pagaliau išėjo, o Aneliutė, kad puolė prie veidrodžio baisiai išsiteplioti.. Palenda po lova ir girdi, kad vyras parėjo.
- Auuuuuuu...
- Kas tu?- klausia vyras.
- Aš giltinė..
- Malonu susipažint;) Aš tavo sesę vedžiau;)

Ankstus šeštadienio rytas. Petras, neseniai grįžęs iš po penktadienio, bando užmigt, troškulys kankina, o čia tėvas įgriūna į kambarį ir sako:
- Kelkis, eisim žolės šienaut.
- Nieko nebus, - sako Petras, - nešienausiu, miego noriu.
Tėvas pagaliu per kuprą:
- Kelkis, parazite, ir viskas.
Nu, atsikėlė Petras, nueina su tėvu į pievą. Dar nei nepradėjęs šienaut, sako tėvui:
- Žinai, diena bus karšta - einu namo, atnešiu atsigert.
Na, tėvas pagalvojęs sako:
- Eik.
Parėjo Petras namo ir sako motinai:
- Tėvas prašė valgyt padaryt, labai išalko.
Nu, motinai tėvas liepė, reiškia reikia. O Petras, atėjęs į lauką, tėvui sako:
- Einam namo, motina valgyt padarė.
Nu, tėvui liepė motina, reikia eit. Grįžo abu namo, o sūnus ir sako:
- Tėvai kaip gerai būtų prie koldūnų buteliukas koks... Gal tada ir darbas geriau eisis.
Nu, tėvas ir sako:
- Eik pas kaimyną, paimsi skolon vieną puslitrį.
Nulėkęs pas kaimyną sūnus anam ir sako:
- Duok du butelius, kitaip pasakysiu, kad su mano motina miegi. Tai ateis tėvas papjaus.
Kaimynas išsigando ir davė du butelius. Sūnus grįžo namo ir sako tėvui:
- Eik, kaimynas prašė, kad kiaulę papjautum.
Nu, kaimynas prašė, reikia padėt žmogui. Už peilio ir eina per pievą, o kaimynas, pamatęs pagalvojo: "Pardavė vaikis.Šakės..." Ir per kitas duris iš namų miškan. Atėjo tėvas pas kaimyną, ant kiemo nieko nėra. Žiūri - kiaulė po kiemą laksto. Nu tai tas tik šmaukšt ir po kiaulės. Eina namo su
kruvinu peiliu, o sūnus ir sako mamai:
- Pasakiau tėvui, kad su kaimynu miegi, tai jis nuėjo jo papjauti. O, žiūrėk, pareina su kruvinu peiliu.
Motina išsigando ir irgi pro duris ir miškan. Grįžo tėvas ir klausia Petro:
- Tai kur motina?
Tas ilgai negalvojęs:
- Su kaimynu į mišką pabėgo, kol tu kiaulę jam pjovei.
Pasiuto tėvas už to pačio peilio ir į mišką. Sėdi Petras, koldūną įsimeta burnon, 50 g išgeria ir sako:
- Sakiau, kad žolės nepjausiu, reiškia nepjausiu

Šventinis vakarėlis. Visa chebra geria. Tik vienas toks vyrukas liūdnas sėdi. Sėdi toks nusiminęs, negeria, nevalgo. Klausia jo kitas:
- Ei, Jonai, ko toks liūdnas? Ar atsitiko kas?
- Tai vat... Antra savaitė, kaip nesiseka... Kasdien į snukį gaunu, kai kada ir po kelis kartus...
- Tai, Jonai, pasilinksmink, nusispjauk tu į tai!
- Tfu...
...
- Jonai, tu, padla, man į salotas prispjovei!

Lektorius skaito paskaitą apie šiuolaikinę filosofiją:

- Loginės gradacijos požiūriu, mes negalime neigti paradoksalumo iliuzijos, nes gyvenimas savo paties atžvilgiu yra alegoriškas ir pilnas įvykių subordinacijos, dėl kurios kiekvienas individas atstovauja tam tikrai unikaliai, tačiau determinuojamai tendencijai. O kaip jūs manote?

Atsistoja vienas studentas:

- Taip tai taip, nes negali būti taip, kad niekaip. Ir ne todėl, kad bendrai, o todėl, kad jei kaip nors yra, tai vat jums ir prašom!

Grįžta vyras po darbo vieną vakarą, o namie – visiškas chaosas, kaip po žemės drebėjimo. Trys jo vaikai grūdasi kieme, vis dar su pižamomis, žaidžia purvyne, aplink išmėtytos tuščios maisto dėžutes, kieme visur mėtosi tušti pakeliai ir kitokios šiukšlės. Žmonos automobilio dureles atdaros, kaip ir paradinės namų durys, šuns niekur nesimato.

Įžengęs pro duris pamato dar didesne betvarkę. Šviestuvas sudaužytas ir pusiau nutrauktas. Svetainėje visu garsu eina televizorius, įjungtas multikų kanalas, visuose kambariuose primėtyta žaislų ir įvairių drabužių. Įbėga į virtuvę – kriauklė pilna nešvarių indų, teka vanduo, pusryčių maistas išdrabstytas ant spintelių, šaldytuvo durys plačiai atvertos, šuns maistas išpiltas ant grindų, po stalu voliojasi sudaužyta stiklinė, prie lauko durų supilta smėlio krūva.

Pagautas nerimo per kelis laiptus užlekia i antrą aukštą, nežiūrėdamas į žaislus besimėtančius po kojom, išmėtytų drabužių kalnus, žvilgsniu neramiai ieškodamas žmonos. Gal kažkas atsitiko? Ar susirgo? Antrame aukšte jį pasitinka bėgančio vandens garsas, sklindantis iš vonios. Įlekia vidun – visur išmėtyti šlapi rankšluosčiai, muilas, vonioje sumesti žaisliukai. Ant grindų – vingiuoja kilometrai tualetinio popieriaus, veidrodis ir sienos išteplioti dantų pasta.

Išlekiąs iš vonios, įpuola i miegamąjį ir net atsilošia – žmona kuo ramiausiai drybso lovoje, vis dar su naktiniais, ir skaito knygą. Ji pakelia akis, švelniai nusišypso ir paklausia, kaip praėjo jo diena?
Vyras negalėdamas nė žodžio pratarti, tik suvapa:
- Kas čia šiandien atsitiko?
Ji vėl nusišypso ir sako:
- Žinai, kiekviena kartą, kaip pareini namo, tu klausi, ką gi po galais aš veikiu per dienų dienas?
- Na, taip. -įtariai atsako vyras.
- Tai štai, šiandien aš tikrai nieko neveikiau.

Poliklinika. Į kabinetą užeina senutė ir skundžiasi už stalo sėdinčiam vyrui:
- Man skauda kojas.
- Aukščiau!
Senutė skudžiasi toliau:
- Taip, taip, man ir pilvą skauda...
- Aukščiau!
Senutė:
- Ir širdį, plaučius maudžia...
- Aukščiau!
Senutė:
- Dažnai galva sukasi...
Vyras:
- Klausykite, gydytojas - aukštu aukščiau, o aš - buhalteris...

Killer'io 40 gimtadienis. Surinko visa gauja, mol reik kolega pasveikint kaip reikalas, visgi skaičius apvalus... Nu įsisodina hebra jį į džipą, nuvaro į užmiestį, į vilą. Ten alus, degtinė, merginos ir t.t. Nepastebimai atėjo 12 nakties, puolė visi kilnot, sveikint, ištraukė dovana iš po stalo - diiideli paketą pailgą:
- Imk Fedia, čia tau nuo mūsų visų.
Susigraudinęs jubiliatas išvynioja dovaną - ten naujausio modelio pusiau automatinis snaiperio ginklas.
- Nu vyrai... nežinau kaip ir dėkot...
- Pala, pala, tu išimk jį iš dėklo, - nerimsta draugai.
Išima "vintovką", o ten guli užsakymas 1 000 000 baksų ir nuotrauka bičo.
- Nu vyrai... čia jau fantastika...
- Pala, pala, einam į rūsį, - vėl nerimsta kolegos.
Nueina į rūsį, uždega šviesą - ten vidurį kambario prie kėdės pririštas, užklijuota burna sėdi "užsakymas".
- Nu vyrai... ,- graudinasi solinezantas.
- Pala, pala, čia irgi dar ne viskas - nuplėšk juostą, - Jubiliatas drebančiom rankom nuplėšia juosta surištajam nuo burnos. Tas tyliai:
- Hepi birzdei tiu jiu

Trys įrodymai, kad Jėzus Kristus buvo žydas:
1) Jis pratęsė tėvo biznį.
2) Iki 33 metų gyveno su tėvais.
3) Jis buvo įsitikinęs, kad jo motina buvo mergaitė, o ji, savo ruožtu, buvo įsitikinusi, kad jis - Dievas.

Trys įrodymai, kad Jėzus Kristus buvo airis:
1) Jis taip ir nevedė.
2) Jis niekada neturėjo pastovaus darbo.
3) Jo paskutinis noras buvo "išgerti".

Trys įrodymai, kad Jėzus Kristus buvo puertorikietis:
1) Jo vardas buvo Jėzus.
2) Jis visada turėjo problemų su teisėtvarka.
3) Jo mama nežinojo, kas buvo jo tėtis.

Trys įrodymai, kad Jėzus Kristus buvo italas:
1) Jis kalbėjo gestikuliuodamas.
2) Jis gėrė vyną visada kai tik valgydavo.
3) Jis dirbo profsąjungos sekretoriate.

Trys įrodymai, kad Jėzus Kristus buvo negras:
1) Jis kiekvieną vadino broliu.
2) Jis neturėjo pastovios gyvenimo vietos.
3) Niekas nenorėjo jo įdarbinti.

Sėdi bobutė ir diedukas. Supasi savo supamuosiuose krėsluose. Bobutė kažką mezga.
Viskas gražu ramu, paukšteliai gieda. O bobutė kad ims, kad duos diedui! Nu, diedas, kadangi biškelį senokas, atsipeikėjo po 5 min. ir klausia:
- Už ką?
- Už tai, kad turi mažą daiktą ! O aš visą gyvenimą turėjau su tavim pragyvent..
Nu toliau diedukai supasi kokia valandėlę.

O tada kad duos diedas bobai į snukį! Ta atsipeikėja po kokios valandos ir irgi klausia:
- O už ką man?
- Už tai, kad žinai skirtumą.

[1](2)[3][4][5][6][7][8][9][10][11][12][13][14][15][16][17][18][19][20][21][22][23][24][25][26][27][28][29][30]
[31][32][33][34][35][36][37][38][39][40][41][42][43][44][45][46][47][48][49][50][51][52][53][54][55][56][57][58][59][60]
[61][62][63][64][65][66][67][68][69][70]
[71][72][73][74][75][76][77][78][79][80]
[81][82][83][84][85][86][87][88][89][90]

[91][92][93]