Senelis švenčia 80 metų jubiliejų. Anūkas jam aiškina: „Turiu gerą ir blogą žinią. Kurią norėtum išgirsti pirma?“ – „Pradėk nuo geros“. – „Po kelių minučių čia pasirodys pora striptizo šokėjų“. – „Puiku. O kokia blogoji?“ – „Jos visos yra tavo amžiaus“.

Kalbasi du draugai: „Tavo žmona kitą savaitę švęs gimtadienį, taip? Ar jau pasakė, ko norėtų dovanų?“ – „Žinoma. Pageidauja arba perlų vėrinio, arba automobilio“. – „Ir ką tu jai dovanosi?“ – „Savaime suprantama, kad perlų vėrinį. Negi tu esi matęs dirbtinių automobilių?“

Tėvas sūnui: „Šiandien tavo gimtadienis. Gali pasiprašyti sau dovanos“. – „Norėčiau didelio šuns“. – „Ne, tu juk žinai, kad tai neįmanoma. Koks kitas būtų tavo noras?“ – „Na gerai. Tada norėčiau, kad vieną dieną aš būčiau tavo tėtis, o tu – mano sūnus“. – „Puiku“. – „Na, tai greitai renkis. Važiuosim į gyvūnų prieglaudą pirkti šuns“.

Senelė mažametei anūkei: „Na, ką norėtum dovanų gimtadienio proga šiais metais?“ – „Kontraceptikų“. – „Ką tu pasakei? Kontraceptikų? Kaip tai?“ – „Aš jau turiu tiek daug lėlių ir kasmet gaunu naujų. Man jau užtenka!“

Žmona savo vyrui: „Gimtadienio proga norėčiau iš tavęs ko nors kaklui, rankoms ar ausims“. – „Oi brangioji, sakyk konkrečiai, koks muilas tau patinka“.

Šefas darbuotojui: „Jūs atleidžiamas, nes darbo metu miegojote“. – „Tačiau direktoriau, juk aš ne vienintelis taip darau“. – „Žinau, bet jūs vienintelis tai darėte su mano žmona“.

Restorane klientas piktinasi: – „Padavėjau, šiose krabų salotose nėra nė vieno krabo!“ Padavėjas: – „O kai gaunate Cezario salotų ir jose nebūna nė gabalėlio Cezario, irgi skundžiatės?“.

Policininkai kelis kilometrus vejasi pažeidėjo automobilį, kol šis galiausiai sustoja. Įpykęs patrulis pribėga prie mašinos iš šaukia: – „Ar nematei ir negirdėjai, kad liepėm tau sustoti?“ – „Atsiprašau, man pasigirdo, kad sakėt „Graži diena, ponas ministre…“. Policininkas: – „O gi tikrai, diena labai graži….“.

„Tėveli, kaip aš atsiradau?“ – „Tave atnešė gandras“. – „O tave taip pat?“ – „Taip, mane irgi“. – „O senelį?“ – „Taip, savaime suprantama, ir senelį“. Kitą dieną Martinas mokykloje rašo rašinėlį: „Mūsų šeimoje jau tris kartas nebuvo natūralaus gimimo“.

Mokytojas: „Maksai, kiek vaikų yra jūsų šeimoje?“ – „Mes esame keturi berniukai ir kiekvienas mūsų turi seserį“. – „Tai esate aštuoni vaikai?“ – „Ne, pone mokytojau, tik penki“.

Kunigas dalija Komuniją: „Kristaus kūnas… Kristaus kūnas… Kristaus kūnas…“ – „O gal aš galėčiau gauti gabalėlį erškėčių vainiko? Aš vegetaras…“

Mieste viena šalia kitos stovėjo trys baldų parduotuvės. Kartą parduotuvės iš kairės savininkas pasikabino didžiulį plakatą „MAŽIAUSIOS KAINOS“. Parduotuvės iš dešinės šeimininkas į tai atsakė reklama „DIDŽIAUSIAS PASIRINKIMAS“. Vidurinės parduotuvės savininkui neliko nieko kito, kaip tik pakabinti užrašą „ĮEITI ČIA“.

„Koks bus vaiko vardas?“ – klausia kunigas per krikštynas. – „Marija Elena Ona“, – atsako tėvas. Kunigas šnabžda patarnautojui: „Paruošk daugiau vandens“.

Tėvas kaltina sūnų iš jo piniginės paėmus pinigų. Žmona puola ginti vaiko: „Iš kur tai ištraukei? Juk tai galėjau būti ir aš“. – „Ne, tu negalėjai. Piniginėje liko 30 eurų“.

Šefas ir sekretorė per komandiruotę apsistoja viešbutyje ir užsisako dvivietį kambarį. Šefas: „Kaip mes miegosime – kaip šefas ir sekretorė ar kaip sutuoktiniai?“ – „Kaip sutuoktiniai“ – džiaugsmingai sako ji. – „Gaila. Tai sukis į sieną ir miegok…“