Šiandien ryte gavau sms: „Aš gyvenu name priešais Jus, norėčiau susipažinti…“ Aš atrašiau, kad gyvenu priešais lavoninę, ir mane tokios pažintys baugina…

Daktaras pasikviečia pacientą į priimamajį ir teiraujasi: – Na ar ilgai teko laukti? Pacientas: – Man laikas neprailgo. Ant tapetų suskaičiavau 64123 gėlytes…

Sveikas miegas ne tik ilgina gyvenimą, bet ir sutrumpina darbo dieną…

Darbo metu užsiimant tuo, kuo negalima, puikiai vystosi regėjimas, klausa ir budrumas…

Pusvalandį pavėlavęs Darius ateina į draugų susibūrimą. – Moneta lėmė, ar man eiti, ar likti namie, – pasakoja jis. – Ir tas taip ilgai truko? – Taip, monetą mečiau net 14 kartų!..

Psichiatrinėje ligoninėje pacientas skundžiasi gydytojui: – Daktare, gal galėtumėte tą ligonį perkelti į kitą palatą? – Kokį ligonį? – Na, tą… Kuris motociklą vaizduoja. – Jums trukdo jo keliamas triukšmas? – Ne. Išmetamosios dujos.

Kalbasi dvi draugės: – Kaip jums pavyksta taip taupiai gyventi? – Labai paprastai: visas būsimas išlaidas mes su vyru apsvarstome kartu ir būtinai po darbo. – Ir kaip jūs šitaip sutaupote? – Labai paprastai: kai mes baigiame tartis, visos parduotuvės jau būna uždarytos.

Durnynas, du durniai sugalvojo iš jo pabėgti, vienas sako kitam: – Bėgsim vakare, tik nueik apžiūrėti, ar yra tvora, jei didelė, tai prasikasime, o jei maža, – tai perlipsim. Nueina pažiūrėti, po kiek laiko draugas grįžta ir sako: – Neapsimoka bėgti. Kitas klausia: – Kodėl? – Tvoros nėra, – atsako kitas.

– Ryte, kai suskamba žadintuvas, jaučiuosi taip, lyg į mane šaudytų. – Iškart pašoki? – Ne, guliu kaip užmuštas.

Kalbasi dvi moterys: – Maniškiui, kad taptų idealiu vyru, trūksta tik vieno. – Vieno – ko? – Vieno milijono eurų…

Iš tardymo protokolo: – Ponas Petraiti, jūsų žmona nuskendo visai šalia kranto, pliaže? – Taip. Ji visada ten maudydavosi. – Ir aplinkui buvo daug žmonių, kurie matė, kad jūs tuo metu skaitėte laikraštį? – Taip. Ten visada daug žmonių. – Ir ji tuo metu rėkė, bet jūs net galvos nepasukote, kad į ją pažvelgtumėte? – Taip. Ji visada daug rėkdavo.

Kupranugariukas klausia savo tėvo: – „Tėveli, kodėl mes turime dvi kupras?“ Į tai kupranugaris: – „Ten mes kaupiame maistą, kai einame per dykumą.“ Kupranugariukas: – „O kodėl mes turime kanopas vietoj kojų?“ Kupranugaris: – „Kad neįklimptume į smėlį, kai einame per dykumą.“ Kupranugariukas: – „Tai ką mes tada veikiame zoologijos sode?“

– Močiute, kur arbata? Negaliu rasti. – Kokia tu nevykėlė. Vaistinėlėje, kakavos dėžutėje su užrašu „Druska“.

– Kur buvai? – klausia motina sūnaus. – Pas kaimynus. – Ar ne per dažnai ten lankaisi? – Ne, kaimynė labai apsidžiaugė. Sakė, tik tavęs man ir trūko.

Kalbasi bendradarbiai: – Šefas uždraudė darbo metu gerti kavą ir skaityti laikraščius. – Tai ką dabar veiksime? – Gersime arbatą ir skaitysime žurnalus.