Copyright 2015 Tuti.lt

Anekdotai sypsena

„Kodėl tu nevedi?“ – „Jei sąžiningai, tai nuolat galvoju apie tavo žmoną“. – „Ką? Mano žmoną? Niekše tu!“ – „Nebijok. Aš tik nerimauju, kad ir tokią gausiu…“

Sunkiai serganti moteris galvoja apie mirtį ir sako savo vyrui: „Jei rastum, kas mane pakeis, prisiek, jog ji niekada nenešios mano briliantinio žiedo“. – „Kas per nesąmonė. Pirma, tu po kelių dienų pasveiksi, antra, jos pirštai daug plonesni nei tavo“.

Jaunas literatas neblaivus važiuoja per miestą. Jį sustabdo policininkas ir sako: „Jūs juk visiškai girtas“. – „Taip, bet juk gėrė ir Dostojevskis, ir Po, ir Hemingvėjus, ir visi kiti“. Pareigūnas puola prie racijos: „Užtverkite visą kvartalą, gatvėmis važinėja visas būrys neblaivių…“

Kalbasi du studentai: „Iš ko tu gyveni?“ – „Rašau“. – „O ką?“ – „Rašau į namus, kad man reikia pinigų“.

Dauguma moterų yra protingesnės už vyrus. Juk neteko girdėti, kad moteris būtų tekėjusi už vyro dėl jo gražių kojų.

„Ir ką gi grafologas pasakė apie tavo rašyseną?“ – „Kad esu žiaurus ir nesusivaldantis“. – „O ką tu atsakei?“ – „Šėriau jam antausį“.

Susitinka du buvę klasės draugai. Vienas jų yra vairuotojas, o kitas – rašytojas. Pastarasis giriasi: „Žinai, man sekasi puikiai. Mano knygos išverstos į šešias pasaulio kalbas“. Į tai vairuotojas: „O aš moku alimentus šešiomis pasaulio valiutomis…“

Tėvas ir sūnus po iškylos grįžta namo. Vaikas pasakoja mamai: „Kai su tėčiu važiavom autobusu, jis paprašė, kad savo vietą užleisčiau svetimai moteriai“. Motina giria: „Teisingai, taip ir reikia daryti“. Berniukas suirzęs: „Bet mama, aš gi sėdėjau tėčiui ant kelių…“

Amerikietis sėdi vokiškoje aludėje, geria alų ir kramsnoja padėkliuką. „Ar skanu?“ – draugiškai teiraujasi padavėjas. – „Alus – labai, o štai keksas – labai kietas“.

Vyras su dešrainiu ir kolos skardine rankose nori įlipti į autobusą. Vairuotojas: „Ei, autobusas ne valgykla“. Keleivis: „Žinau, todėl ir nešuosi savo maistą“.

Banko direktorius klausia kunigo: „Ar aš užsitikrinsiu vietą danguje, jei padovanosiu bažnyčiai 25 000 eurų?“ – „Viešpaties keliai nežinomi, bet pabandyti verta“.

90-metė moteris per išpažintį kunigui: „Aš suvedžiojau jauną vaikiną“. Kunigas nusišypso: „Na negaliu tuo patikėti“. – „Tikrai, kunige. Viskas nutiko prieš 65 metus, bet man taip patinka apie tai pasakoti“.

Tomas susimąstęs savo žmonai: „Aš klausiu savęs, kam jums, moterims, visada reikia tiek daug pinigų. Jūs nerūkote, negeriate ir pačios esate moterys…“

Kunigas gauna nurodymą kaime parduoto 300 Biblijų. Jei to nepadarys, bus iškeldintas į kitą vietą. Per savaitę jis parduoda tik 2 knygas. Nusiminę dvasininkas eina į bažnyčią ir sutinka berniuką, kuris pasišauna jam padėti. Ir iš tikrųjų, vaikas per dvi valandas parduoda visas 298 Biblijas ir prašo dar. Kunigas nustebęs klausia, kaip jam tai pavyko. Berniukas: „Visiškai paprastai: aš žmonėms sakiau – jei jie Biblijos nepirks, aš jiems garsiai skaitysiu kiekvieną jos puslapį…“

Vyras ateina pas žmoną į virtuvę: „Brangioji, per savo gimtadienį tu neprivalai plauti indų. Padarysi tai rytoj“.

Puslapiai: Pirmas [1][2](3)[4][5] Paskutinis