„Mielasis, kaip vadinasi viešbutis, kuriame mes buvome praėjusią vasarą?“ – „Lukterėk, pažiūrėsiu į kavos šaukštelius“.

„Ką aš turiu bendro su savo vyru? Tik tai, kad mes tuokėmės tą pačią dieną“.

Pardavėjas klientui: „Šį paltą jūs galėsite nešioti bet kokiu metų laiku“. – „Ir esant šiltam orui?“ – klausia pirkėjas. „Savaime suprantama. Per vasaros karščius nešiokite jį persimetęs per ranką“.

Gydytojas: „Taip, pone Miuleri, tyrimai ir receptas – iš viso 100 eurų“. – „Atleiskite, daktare, aš sunkiai prigirdžiu? Sakėte 300 eurų?“ – „Ne, ne tiek daug. Sakiau – 200 eurų“.

„O Dieve, iš kur ta mėlynė paakyje?“ – „Tai mano žmonos darbas“. – „O aš maniau, kad ji savaitgalį bus pas savo motiną“. – „Aš ir taip maniau…“

„Išklausyk mane pagaliau, Renata! Aš iš meilės tau negaliu sudėti bluosto“. – „Niekuo negaliu padėti, Helmutai. Bet gal tau padės mano tėvas. Jis kaip tik ieško naktinio sargo“.

Trys pelės bėga nuo katino. Staiga viena apsisuka ir ima loti šuns balsu. Išsigandęs katinas kaip mat nulėkė šalin. Kitos dvi pelės su nuostaba susižvalgo ir viena sako kitai: – Tikrai apsimoka mokytis užsienio kalbų….

Stomatologo kabinete: – Taiiip, viskas. Dabar, prašyčiau, pora valandų nevalgyti. – Ką, Jūs, gydytojau… Va, atsiskaitom ir aš kokį pusę metų baudausiu…

Petriukas: – Tėti iš kur aš atsiradau? – Tave gandras atnešė. – Keista,turi tokia gražia žmoną,o duodiesi su gandrais.

– Paciente, pakosėkite, prašom. Kosėja. – Dar pakosėkite. Kosėja. – Taaaaip, panašu, kad jums kosulys.

Gyveno kartą Adomas. Ir buvo jis vienas vienintelis visame pasaulyje. Ir tarė jam Dievas: – Duosiu aš tau Ievą. Taip atsirado posakis: „Neduok, Dieve!“

Specialistas, atsakingas už atominės elektrinės saugumą, pasakė „šakės“ dėl kišenėje iš parkerio išsiliejusio rašalo. Tačiau 15 žmonių visgi pražilo.

Skruzdėlė gali panešti kelis kartus už savo pačios didesnį svorį… Žmogus irgi gali, tik per kelis kartus ir stipriai keikdamasis.

Vyrukas nori skirtis. Draugas bando jį atvesti į protą: – Graži, protinga, miela… Kiekvienas tokios norėtų. Vyrukas: – Mano batus matai? – Na..? – Nauji, brangūs, madingi… Kiekvienas tokių norėtų, bet aš vienas žinau, kaip jie man spaudžia. – Šiandien dvidešimtosios mūsų vedybų metinės. Kaip mes jas paminėsime, mielasis? – Tylos minute.

Nutarė Dievas nusileisti į Žemę ir įsidarbinti mieste daktaru. Atvažiuoja pas jį pirmas pacientas. Suparalyžiuotas, invalido vežimėlyje. Dievas uždėjo ranką ant galvos ir sako: – Stokis ir eik! Tas atsistojo ir išėjo. Koridoriuje jo klausia: – Na, kaip naujas daktaras? – Tai visi jie tokie – net spaudimo nepamatavo…