Kai miršti, nežinai, kad esi miręs, bet aplinkiniams nuo to nė kiek ne lengviau. Ta pati taisyklė galioja ir kai esi kvailas.

Dėdė atsako į savo sūnėno laišką: „Štai tau 10 eurų, kaip norėjai. Bet išmok taisyklingai rašyti. Dešimt rašosi ne su dviem nuliais“.

Tu vėl geri, – aimanuoja ji. – Nors po vestuvių žadėjai man tapti visiškai kitu žmogumi. Į tai jis: Aš taip ir padariau. Bet tas kitas žmogus irgi geria!

Pirmakursis studentas savo tėvui: „Ir nepamiršk man reguliariai rašyti. Net jei tai būtų tik čekis“.

„Kas yra svarbiau – saulė ar mėnulis?“ – klausia mokytojas. – „Žinoma, kad mėnulis, – aiškina Tina. – Mėnulis naktį šviečia, o dieną ir taip šviesu“.

„Mama, mūsų mokytojas kalba nesąmones“. – „Kaip tai?“ – „Vakar jis sakė: 5 plius 5 yra 10, o šiandien jau aiškina, kad 10 yra 3 plius 7“.

Kodėl blondinė laukdama svečių visada pastato ant stalo ir tuščią butelį? Nes tarp svečių gali būti nenorinčiųjų gerti.

Mokytoja: „Maksai, kiek vaikų yra jūsų šeimoje?“ – „Mes esame keturi berniukai ir kiekvienas mūsų turi seserį“. – „Aštuoni vaikai?“ – „Ne, mokytoja, tik penki“.

Šefas prie dangaus vartų sutink šv. Petrą ir teiraujasi: „Kodėl aš turėjau mirti, nors man tik 37-eri?“ – Petras pažvelgia į savo knygą ir aiškina: „Turint omenyje darbo valandas, kurias teko atidirbti tavo pavaldiniams, turėtum būtu jau 95-erių“.

Meistras mokiniui: „Girdėjau, kad išvadinai mane idiotu. Ar tai tiesa?“ – „Ne, ne. Aš niekada to nedaryčiau. Gi mano darbo sutartyje parašyta, kad negaliu niekam atskleisti firmos paslapčių“.

Pagyvenusi dama savo elektrikui: „Aš jau kelias savaites prašau jūsų, kad pagaliau sutaisytumėt mano durų skambutį. Kodėl niekaip to nepadarote?“ – „Malonioji ponia, aš jau kelis kartus pas jus buvau, bet man niekas neatidarė durų“.

Meistras mokiniui: „Štai du langai, eik ir nudažyk juos“. Mokinys klusniai eina vykdyti užduoties. Po pusvalandžio jis vėl stovi priešais meistrą: „Langus nudažiau, o ką daryti su rėmais?“

Darbuotojas šefui: „Mano alga visiškai neatitinka mano sugebėjimų“. – „Žinome, bet gi turime jums bent šiek tiek mokėti…“

„Žinote, gydytojau… Aš manau, kad su mano sūnumi kažkas negerai. Jis visą dieną žaidžia smėlio dėžėje“. – „Bet juk tai nieko bloga“. – „Mano žmona irgi taip mano, bet mūsų marti dėl to nori skirtis“.

„Na kaip? Ar skanu?“ – klausia jauna žmona savo vyro. „Nuostabu, – atsako vyras. – Tokios sriubos galėjai išvirti mažiausiai trisdešimt lėkščių“. – „Tokia ji tau skani?“,– parausta ji. – „Ne, bet tokiam kiekiui būtų užtekę druskos ir pipirų“.